|
DAŽNIAUSIAI UŽDUODAMI KLAUSIMAI |
<< ATGAL
Kokį dviratį išsirinkti?
|
2005-04-27 | Daug informacijos:
http://www.2ratai.lt/index.php?id=4 |
sapnas () 2005-04-06 | Vienas iš apsaugos būdų tai kad dviratis neišvaizdžiai atrodytų. Vagis
kaip šarkas traukia blizgantys daiktai. Bent jau kad nesimatytų
dviračio gamintojo. Koks girtuoklėlis labiau domėsis blizgančiu
dviračiu, o jau rimtesni vagys žiūrės koks tas dviratis, vertindami už kiek
galės parduoti. Nematys pavadinimo- nepatrauks dėmesio.
O šiaip renkantis dviratį labiausiai reikėtų atkreipti dėmesį į rėmą,
kad būtų standus ir tvirtas. Gali būti ir plieninis iš storesnių
vamzdžiu, tik bus sunkesnis, geriau aliumininis, tiksliau aliuminio ir
dar ko nors lydinio. Aliumininis lengvesnis ir standesnis. Standus
rėmas labai svarbu, nes priešingu atveju rėmas krypuoja, dviratis
nespabilus, ypač pakrautas, ir naudojama daugiau jėgų, nes minant
rėmas deformuojasi.
Dviračių pardavėjai kartais galei sakyti, kad rėmas chromo molibdeno,
tačiau tai yra plieninis rėmas, tik legiruotas pastaraisiais metalais.
Na, toks geriau už paprastą plieninį.
Na o visą kitką tai ne taip jau sunku ir pakeisti reikalui esant,
nors, aišku, geriau,
kas iš pradžių jau būtų viskas tvarkoje.
Dar labai svarbūs stabdžiai. Jei nedaug važinėti ir gerom sąlygom
pakaktų ir paprastų V stabdžių su guminėm kaladėlėm, prispaudžiančiom
ratlankį. Tai pigiausia sistema. Gana efektyvi, tačiau kaladėlės
greitai dėvisi, reikia dažnai reguliuoti, kartais net praėda ratlankį.
Jei ratlankis apšalęs nestabdo, prie kaladėlių renkasi sniegas.
Jei važinėti daugiau ir įvairiom sąlygom, per
sniegus, smėlius ir purvus, tai geriau turėti būgninius ar panašius stabdžius.
Pastarieji atrodo kaip papildomas diskas prie stebulės. Stabdo
efektyviai visokiomis sąlygomis ir neėda ratlankių. Trūkumas-
brangesni.
Na, yra dar tokie stabdžiai galiniam ratui, kur stabdoma minant atgal.
Mano nuomonė apie tokius labai neigiama. Greitai nesustabdysi, koja
turi būti kažkur per vidurį, kad galima būtų efektyviai stabdyti, pedalai
neprasisuka atgal, dėl ko dažnai užkliūna už visokių kliūčių (na čia
tuo atveju jei ne asfaltu važinėti). Jei važinėti kalnuotoje vietovėje
per ilgą nusileidimą labai užkaista ir gali visas tepalas iš stebulės
išvarvėti.
Nors kai kam patinka, kad gali be rankų vairuodamas stabdyti :)
Pavaros. Pastaruoju metu visai neblogų vidinių pavarų mechanizmų
esama. Privalumai- lengvai ir paprastai persijungia pavaros,
šiuoliakinių stebulių ir minant, ir neminant. Beveik nereikia priežiūros,
nebijo sniego ir purvo, nereikia keisti žvaigždučių kasečių, grandinė
platesnė ir patvaresnė. Efektyvumas panašus kaip ir švarių išorinių
pavarų, žymiai geresnis už purvinas ar susidėvėjusias. Trūkumai- pigesnių pavarų mažas diapazonas
(apie 300%), tuo tarpu kai išorinių su trim žvaigždutėm priekyje apie
400%. Iš tų pigesnių visai nieko pasirodęs gana naujas Šimano 8 pavarų
modelis, yra variantas ir su būgniniais stabdžiais. Yra brangios stebulės kaip Rolofo (Rohloff) kur diapazonas 526%,
viduje skystas tepalas, diapazonu prilygsta, efektyvumu tikrai ne
prasčiau už švarią naują išorinių pavarų sistemą. Rolofo trūkumas- laabai
brangu.
Yra dviračių, kur vietoje grandinės velenas, tokiu atveju skirtingas
rėmas ir tik vidinės pavaros. Bet tokį keblu rasti. Nors veleno
naudingumo koeficientas truputį didesnis nei grandinės, ir nedyla
taip, kaip grandinė, nebijo vandens ir purvo.
Išorinės pavaros irgi yra labai skirtingos, perjungikliai skirtingų
klasių. Tas pats šimano gamina nuo visai prastų iki gerų (deore,
nexave). Galinės žvaigždutės geriau jei yra užmaunama kasetė, o ne
užsukamos. Užsukamų žvaigždučių sistemos rato guolis yra vos ne vidury
ašies, todėl kartais sulūžta ašis. Be to užmaunamų žvaigždučių
sistemos ir pačios žvaigždutės dažniausiai yra geresnės kokybės.
Dar reikėtų atkreipti dėmesį į ratlankius, kad nebūtų paprastučiai
loveliai, kurie gana lengvai išsikraipo netgi mieste vainėjant, ir jei
paprasti V stabdžiai, tai arba kliūna arba nestabdo. Būna, kad ir praėda
ratlankį tie V stabdžiai. Geriau
vamzdinio profilio rantlankiai, dar vadinami dvigubais. Jie paprastai
būna aukštesnio profilio. |
Augenijus Černiauskas 2002-06-02 |
Šiandieną mūsų šalies rinkoje yra didžiulis dviračių asortimentas. Įvairių spalvų, dydžių, įvairios paskirties.
Koks tau reikalingas? Jei tu su dviračiu draugauji tik per atostogas arba tik savaitgaliais, tai bus labai paprasta, tam tiks bet koks dviratis. Gali pirkti brangų kelioninį, gali ir visiškai paprastą pigų be pavarų. Bet jeigu tu nutarei draugauti su dviračiu kasdien, pavyzdžiui, važinėti į darbą arba šiaip nerečiau kaip 4 dienas savaitėje, tam reikalingas dviratis su pavaromis ir geros kokybės detalėmis. Šiaip apytiksliai dviračius galima suskirstyti į keletą grupių:
- Sportiniai dviračiai. Tai lengvi, plonais ratais, specialios paskirties dviračiai, skirti lenktynėms. Jie sąlyginai brangūs, reikalauja priežiūros, jais naudojasi patyrę ir stiprūs dviratininkai.
- Kalnų dviračiai. Šiuo metu tai vieni populiariausių dviračių pasaulyje. Jie būna įvairaus svorio, spalvų, konstrukcijos ir kainų. Jais gali naudotis pradedant nuo vaiko ir baigiant seneliais. Nuo labai pigių, pavyzdžiui 300 Lt., iki labai brangių. Tai vieni iš labiausiai įperkamų dviračių, kurie tinka ilgoms kelionėms, bet ne visų konstrukcijų. Ilgose kelionėse pasižymi kaip lėtai važiuojantis dviratis. Prastais keliais važiuoti puiku, asfaltuotais keliais, rieda sunkiai ir lėtai.
- Miesto dviračiai. Tai vyriški ir moteriški dviračiai, pritaikyti kasdieniniam važinėjimui gerais keliais ir nedideliais atstumais. Rimtas keliautojas šiais dviračiais į rimtą kelionę nevažiuos, nes jie sunkūs, nėra pakankamai pavarų. Lietuvoje šį dviratį galima naudoti ir ilgoms distancijoms, jeigu neturi kito ir nesi dažnas keliautojas.
- Kelioniniai (turistiniai) dviračiai. Tai patys moderniausi, pritaikyti ilgoms kelionėms dviračiai. Jų kainos palyginti nemažos, nuo 700 Lt. ir didesnės. Tai dviračiai, turintys daug pavarų (18 arba 21) ir t.t. Kelioninis dviratis būna sukomplektuotas su bagažinėmis, užpakaliniu ir priekiniu purvasargiais, žibintais ir kitkuo. Juo galima naudotis kasdien ir ilgose kelionėse.
Toliau galima paminėti vaikiškus ir specialius dviračius sportiniams triukams, įvairius transportinius dviračius ir t.t.
Jeigu tu ne naujokas, tau nėra reikalo aiškinti, koks turėtų būti tavo dviratis. Jeigu tu dar neturėjai savo dviračio ir nutarei praleisti atostogas kelionėje dviračiu arba jį įsigyti, kad galėtum važinėti į darbą, tada tau reiktų perskaityti keletą patarimų arba smulkią informaciją sužinoti dviračių parduotuvėje.
Turint pakankamai pinigų siūlau pirkti brangų gerą kelioninį dviratį, nepigesnį nei 1500 Lt., o esant galimybei ir brangesnį. Visos išlaidos ateityje atsipirks, nes nereikės jo remontuoti, pirkti įvairius priedus, kaip purvasargius, kojelę, bagažines, ir t.t.
Turint mažai pinigų ir norint nusipirkti neblogą turistinį dviratį, užtektų 650-750 Lt. čekiškiems dviračiams.
Šiuo metu į Lietuvą autoturistai ir jūreiviai atveža iš Vakarų Europos naudotų dviračių. Tai nebrangūs ir neblogi dviratukai, tik reikia nusimanyti detalėse ir galima išsirinkti.
Kokios detalės turi būti tavo dviratyje ? Jei tavo dviratis brangus, gali nesukti galvos, ten bus geros kokybės detalės, ir tau nebus rūpesčių dėl jų priežiūros. Jeigu dviratis pigus, detalės bus minkšto metalo, greitai išsidėvės, teks kasmet keisti įvores, į jas paklius vanduo, purvas, teks dažnai valyti ir tepti, jos girgždės, ir šiaip rūpesčių bus iki kaklo.
Neskubėk pirkti dviračio, aplankyk porą parduotuvių, pakalbėk su pardavėjais, apčiupinėk dviračius. Reikia atkreipti dėmesį, jei ant dviračio detalių metalinio paviršiaus yra įspaustas užrašas SHIMANO, tai geros detalės, jomis galima pasitikėti. Jeigu perki naudotą dviratį, atvežtą iš Vakarų Europos, taip pat žiūrėk, kad detalės būtų SHIMANO firmos, ir rūpesčių turėsi mažiau.
|
|
|
|