Dviračių registras  
NAUJIENOS APIE MUS dvirINFO MARŠRUTAI KATALOGAS DVIRATIS A-Z RENGINIAI GALERIJA D.U.K. FORUMAS SKELBIMAI WIKI
A-Z: Dviraciai ir ju gamintojai A-Z: Dviraciu detales ir aksesuarai A-Z: Dviraciu remontas A-Z: Dviraciu transportas A-Z: Dviracio kultura A-Z: MTB A-Z: Dviraciu sportas A-Z: Keliones dviraciais A-Z: Klubai / organizacijos A-Z: Kitos nuorodos
APLINKOSAUGINIAI žYGIAI DVIRAčIAIS PO LIETUVą IR NACIONALINIAI DVIRAčIų TURIZMO MARšRUTAI
Transportas Turizmas
Saulius Ružinskas, Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas
(pranešimas konferencijai "Dviračių turizmas ir jo plėtra Lietuvoje", 1998 12 09)

Lietuvoje populiarėja vietinis ir įvažiuojamasis dviračių turizmas, nes mūsų šalyje gausu turizmo išteklių (gamtinių ir kultūrinių), kurie sudaro palankias sąlygas dviračių turizmo plėtrai. Vokietijos dviračių turizmo specialisto Dirk Jung'o, dalyvaujančio "Velo Via Baltika" projekte, nuomone, "dviračių turizmas Baltijos valstybėse galėtų sudaryti apie 20-30% visos įvažiuojamojo turizmo rinkos, bet tam būtina išvystyti dviračių transporto infrastruktūrą ir paslaugas dviratininkams."

Dviračių turizmo populiarumą įrodo ir aplinkosauginių žygių dviračiais po Lietuvą statistika. Šių žygių, organizuojamų jau dešimtus metus iš eilės, tradiciją pradėjo Kauno bendrija "Atgaja" ir Lietuvos žaliųjų judėjimas, o prieš kelis metus organizatorių estafetę perėmė Klaipėdos ekologinis klubas "Žvejonė" / Dviračių informacijos centras - dvirINFO ir Lietuvos dviratininkų bendrija. Pirmaisiais Lietuvos Atgimimo metais ekologiniai žygiai dviračiais pritraukdavo po kelis šimtus žmonių. Tai buvo idėjiniai žygiai, kuriais buvo siekiama atkreipti dėmesį į ekologines ir politines problemas. Tik paskutiniais metais dviračių žygiai po Lietuvą tapo labiau poilsiniai, propaguojantys dviračius, kaip ekologiškiausią transporto ir turizmo priemonę.

Mūsų šalies gyventojai po truputį atkunta po sunkių ekonomikos nuosmukio metų, atsiranda jiems daugiau laisvo laiko keliauti. Alternatyviai mąstantys žmonės vasarą dažniausiai renkasi aktyvųjį poilsį, t.y. keliavimą dviračiais, pėsčiomis, baidarėmis. Keliavimas dviračiais po Lietuvą yra pats geriausias būdas pažinti savo krašto gamtą, kultūrą, žmones... Keliaujant dviračiu galima patirti daug daugiau, negu važiuojant automobiliu, nes dviratininkas yra betarpiškai susijęs su gamta, jaučia jos pokyčius, užuodžia įvairius kvapus, išgirsta ir pamato daug naujo. Keliauti dviračiais po Lietuvą pavieniui išdrįsta nedaugelis tautiečių ir dėl kriminogeninės situacijos (tai aktualu merginoms), ir dėl maršrutų nežinojimo ar informacijos stokos apie tai, ką, kur, kaip, kada pamatyti.

Turbūt todėl šie kasmetiniai renginiai pritraukia vis daugiau žmonių, o ypatingai jaunimo. Pagal 1998 m. dviračių žygio dalyvių registracijos duomenis, žygyje dalyvavo apie 230 žmonių (80 žmonių daugiau negu 1997 m.) iš įvairių Lietuvos miestų, o taip pat ir užsienio. Didžiąją dalį žygeivių sudarė jaunimas nuo 11 iki 30 metų - 77,5% (11-20 m. - 42%, 21-30 m. - 35,5%). Pagal sociologinės apklausos duomenis paaiškėjo, kad moksleiviai sudarė 35,7%, o studentai - 22,5% žygeivių.

Iš kiekvienais metais atliekamų žygeivių sociologinių apklausų paaiškėjo pagrindinės priežastys, dėl kurių žmonės dalyvauja dviračių žygiuose. Daugelio žygeivių apsisprendimą dalyvauti tokiuose žygiuose nulėmė noras pamatyti ir sužinoti daugiau apie tam tikrą Lietuvos regioną - 55%, noras keliauti dviračiais - 45%, noras susirasti draugų - 40% ir kt. Kaip matome, didžioji žygeivių dalis renkasi organizuotą keliavimo būdą didele grupe, bet jei būtų sudarytos palankios sąlygos, galbūt dalis jų pasirinktų individualias keliones ar su draugais.

Kiekvienais metais dviračių žygių organizatoriai susiduria su tomis pačiomis problemomis, t.y. maršruto parinkimu ir jo pažymėjimu prieš žygį, gerų žemėlapių sudarymu, informacijos apie įdomiausias maršruto gamtines ir kultūrines vietas surinkimu, kultūrinių renginių organizavimu, rėmėjų paieška ir t.t.

Dviračių žygius po Lietuvą būtų lengviau organizuoti, o patiems žygeiviams patogiau keliauti, jei Lietuvoje būtų:

  • Dviračių takų tinklas ir kita dviračių transporto infrastruktūra (dviračių saugojimo aikštelės ir stovai, informaciniai ženklai ir kt.) miestuose ir užmiesčio zonose, kurie užtikrintų dviratininkų saugumą kelionės metu;
  • Dviračių turizmo maršrutai, paženklinti kelio ženklais su krypties nuorodomis, atstumais, trasos numeriu ir kt.
  • Poilsio aikštelių ir kempingų tinklas, kuriuose nebrangiai ir saugiai galėtų apsistoti dviratininkai;
  • Dviračių transportavimo traukiniais ir autobusais galimybės visoje Lietuvos teritorijoje;
  • Žemėlapiai ir kiti informaciniai leidiniai dviratininkams su pažymėtais dviračių turizmo maršrutais, lankytinų vietų aprašymais, informacinių centrų, viešbučių, maitinimo įstaigų ir dviračių remonto paslaugų kontaktiniais telefonais ir adresais.

Aplinkosauginių žygių dviračiais metu surinkta informacija, parinktos ir išbandytos dviračių turizmo trasos turi didelę vertę, ypatingai kuriant nacionalinius dviračių turizmo maršrutus. Galima paminėti paskutiniais metais organizuotų ir planuojamų organizuoti aplinkosauginių žygių dviračiais maršrutus:

  • 1995 m. dviračių žygis nuo Vilniaus iki pajūrio panemuniais: Vilnius - Kaunas - Jurbarkas - Šilutė - Nida (Kuršių nerijos nac. parkas) - Klaipėda - Palanga.
  • 1996 m. dviračių žygis po Aukštaitiją: Vilnius - Molėtai (Aukštaitijos nac. parkas) - Visaginas - Tauragnai - Švenčionys - Pabradė - Vilnius.
  • 1997 m. dviračių žygis Pajūrio ir Žemaitijos regione: Klaipėda - Švėkšna - Šilalė - Kaltinėnai - Telšiai (Žemaitijos nac. parkas) - Skuodas - Palanga - Klaipėda.
  • 1998 m. dviračių žygis Vidurio ir Rytų Lietuvoje: Šiauliai - Kelmė - Raseiniai - Ariogala - Kėdainiai - Anykščiai - Molėtai - Vilnius (buvo aplankyti 7 regioniniai parkai).
  • 1999 m. dviračių žygis į Dzūkiją; Kaunas - Prienai - Birštonas - Alytus - Veisėjai - Druskininkai (Dzūkijos nac. parkas) - Varėna - Trakai (Trakų nac. parkas) - Vilnius.

Kaip matome, dviračių žygių maršrutai praeina per pačias gražiausias ir įdomiausias Lietuvos vietas. Šie ir dar keli papildomi maršrutai galėtų sudaryti Lietuvos nacionalinių dviračių turizmo maršrutų tinklą.

Siekiant integracijos į Europos Sąjungą būtina nacionalinius dviračių turizmo maršrutus integruoti į tarptautinių dviračių turizmo maršrutų tinklą, pavyzdžiui, "Eurovelo". Šiuo metu per Lietuvą, Latviją, Estiją yra numatyti 2 tarptautiniai "Eurovelo" maršrutai, t.y. Nr.10 "Baltijos jūros žiedas" ir Nr.11 "Rytų Europos kelias". Šių tarptautinių turizmo trasų išvystymas tiek Lietuvoje, tiek ir kitose Rytų Baltijos valstybėse turėtų būti vienas iš prioritetinių valstybės uždavinių plėtojant turizmą ir siekiant pritraukti į Lietuvą kuo daugiau turistų iš užsienio, o taip pat sudaryti patogias sąlygas savo šalies piliečiams keliauti po Lietuvą ir į kitus kraštus.