Dviračių turizmo projektas “EuroVelo”

Parengė Saulius Ružinskas, Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas, “EuroVelo” projekto koordinatorius Lietuvoje
2004 m. balandis

Dviračių turizmas - sparčiai populiarėjanti turizmo šaka Europoje, pritraukianti vis daugiau įvairaus amžiaus ir profesijų žmonių. Dviračių turizmas taip pat yra viena iš ekoturizmo formų, turinti didelę socialinę - ekonominę naudą vietinėms bendruomenėms, nes sukuriamos naujos darbo vietos dviračių turizmo infrastruktūros vystymo ir turistų aptarnavimo sektoriuje, ypatingai kaimo turizmo regionuose.

Daugelyje Vakarų Europos valstybių dviračių turizmo vystymui ir jo marketingui skiriama daug dėmesio bei lėšų. Olandija, Danija, o taip pat ir Estijos pažanga šioje srityje yra geriausias pavyzdys kitoms šalims, kurios dar neturi dviračių turizmo plėtros strategijos ir išplėtoto nacionalinio dviračių turizmo trasų tinklo.

Dviračių turizmo plėtros pavyzdžiai iš Vakarų Europos.

1998 m. atidarius nacionalinį dviračių trasų tinklą Šveicarijoje, pajamos iš dviračių turizmo jau pirmais metais siekė 240 mln. Litų.

Įrengus dviračių turizmo trasą prie Dunojaus upės, Grein’o mieste (Austrija) 60-80% viešbučių gyventojų sudaro dviratininkai.

Olandijos Drenthe provincijoje organizuojamas kasmetinis 4 dienų dviračių ralis pritraukia apie 30 tūkst. dviratininkų. Pagal 1986 m. duomenis, šioje šalyje dviračių turizmo paslaugų sferoje buvo išleista daugiau negu 450 mln. litų.

Pagal Vokietijos dviratininkų sąjungos (ADFC) 1997 m. tyrimo duomenis, 24% vokiečių (apie 15 mln. žmonių) keliauja dviračiais atostogų metu. Nieko nestebina, kad Moselio ir Saro miesteliuose vienas dviratininkas vidutiniškai per dieną išleidžia apie 230 litų. Nakvynei 52% dviratininkų apsistoja šių miestelių viešbučiuose, 33% - pensionuose, 26% - pas ūkininkus, 22% - privačiai pas žmones, 6% - kempinguose ir 5% - jaunimo viešbučiuose.

Tai šiose šalyse buvo pasiekta ne per vieną dieną, bet per eilę metų sistemingai plėtojant dviračių turizmo infrastruktūrą ir skiriant tam milijonines sumas.

Pavyzdžiui, Danijoje prieš 10 metų buvo oficialiai atidarytas nacionalinis dviračių trasų tinklas, susidedantis iš 10 trasų (3290 km), kurių marketingui 1993 m. šalies apskričių tarybos skyrė apie 1,3 mln. litų. Nuo 1994 m. Danijos turizmo tarnyba dviračių turizmo marketingui, t.y.,  informaciniams leidiniams, žemėlapiams, TV reportažams ir kitoms priemonėms, kiekvienais metais išleidžia po 1 mln litų. Šiuo metu Danijos nacionalinį dviračių trasų tinklą sudaro 11 trasų, kurių bendras ilgis 4000 km, iš kurių 90% sudaro asfaltuoti dviračių takai ir keliai.

“Eurovelo” projekto idėja ir tikslai.

Esant tokioms dviračių turizmo vystymosi tendencijoms, Europos dviratininkų federacija (European Cyclists’ Federation - ECF), kuri šiuo metu vienija 51 dviratininkų organizaciją iš 29 šalių, 1995 m. inicijavo Europos dviračių turizmo trasų tinklo “EuroVelo” projektą. Dabar šis projektas sėkmingai įgyvendinimas bendradarbiaujant Europos šalių dviratininkų organizacijoms, kurių veiksmus koordinuoja ECF, “De Frie Fugle” (Danija) ir “Sustrans” (Didžioji Britanija).

Pagrindinis “EuroVelo” projekto tikslas - dviračių turizmo, o tuo pačiu ir dviračių, kaip ekologiško transporto populiarinimas visoje Europoje, o ypač rytinėje ir pietinėje jos dalyje, įskaitant ir Lietuvą. “EuroVelo” projektu taip pat siekiama:

·       Sukurti Europinį dviračių turizmo trasų tinklą, susidedantį iš 12 aukštos kokybės dviračių trasų, apjungiančių visas Europos valstybes;

·       Išpopuliarinti tarptautines dviračių turizmo trasas, kas paskatintų nacionalinių ir vietinių dviračių trasų plėtrą, o taip pat ir dviračių transporto infrastruktūros vystymą miestuose;

·       Paskatinti daugiau žmonių atostogų metu keliauti dviračiais po Europą, o sugrįžus namo, važinėti dviračiu ir kiekvieną dieną;

·       Populiarinti alternatyvų visuomeninį transportą, jį pritaikant dviračių transportavimui, ir kombinuotas keliones dviračiais bei jūrų ar upių keltais, autobusais, traukiniais; tokiu būdu atsisakant tolimų kelionių lėktuvais ir automobiliais, kurie daro neigiamą įtaką aplinkai;

·       Sukurti naujų darbo vietų dviračių turizmo infrastruktūros plėtros ir paslaugų dviratininkams sektoriuje (apgyvendinimo, maitinimo, dviračių remonto ir kitų paslaugų), ypatingai kaimo vietovėse, kurios yra nutolusios nuo pagrindinių turizmo centrų. “EuroVelo” projekto studijos metu buvo paskaičiuota, kad iki 2020 m. dviračių turizmo Europoje metinė apyvarta sieks 75 milijardus litų.

Pagrindiniai plėtros principai, kurie taikomi “EuroVelo” trasoms ir visai dviratininkų infrastruktūrai:

1.      Saugumas (Safety)
Dviračių trasa, kuri užtikrina maksimalų dviratininkų, pėsčiųjų ir kitų trasos naudotojų saugumą, ir minimaliai sumažina visas grėsmes.

2.      Vientisumas (Coherence)
Dviračių trasa, kuri yra vientisa ir nepertraukiama, integruota į kiekvienos šalies vietinių dviračių trasų tinklą, turėtų išskirtinį “EuroVelo” trasą apibūdinantį bruožą.

3.      Tiesumas (Directness)
Dviračių trasa, kurioje vengiama nereikalingų apvažiavimų ir lankų, bet jie galimi siekiant parodyti ypatingo grožio kraštovaizdžius ir kitus svarbius turistinius objektus.

4.      Patrauklumas (Attractiveness)
Dviračių trasa, kuri natūraliai įsilieja į aplinką ir papildo ją siekiant sukurti patrauklias keliavimo dviračiais sąlygas.

5.      Komfortas (Comfort)
Dviračių trasa, kuri užtikrina patogų dviratininkų eismą.

Pagrindiniai “Eurovelo” trasos parinkimo kriterijai:

 

·       Sujungia miestus, kerta jų centrus ir turi jungtis su svarbiausiomis geležinkelio stotimis;

·       Apjungia į bendrą tinklą esamas ilgo nuotolio dviračių trasas ir surenka dviratininkų srautus iš kitų trasų;

·       Prisideda prie esamų dviračių trasų išvystymo, kad jos atitiktų aukščiausius tarptautinei trasai taikomus standartus;

·       Turi aiškų išskirtinį bruožą, kuris yprastai susijęs su geografinėmis ar kultūrinėmis ypatybėmis, pvz., trasa eina palei upę ar pakrantę, piligrimų keltas ir pan.

·       Pritaikyta vietinių žmonių poreikiams ir skatinanti juos važinėti dviračiais, kelianti jų ekologinį išprusimą ir tarptautinį bendradarbiavimą Europos mastu;

·       Praeina per pačias gražiausias ir įdomiausias vietas;

·       Kur įmanoma, siekia išvengti neįdomių ir monotoniškų trasos atkarpų.

Atsižvelgiant į 5 pagrindinius dviračių trasų plėtros principus, “EuroVelo” trasa privalo:

·       Užtikrinti trasos naudotojų eismo saugumą;

·       Turėti kietą paviršių ir vengti dažno skirtingų tako dangų panaudojimo;

·       Atitikti saugumo, greičio ir komforto standartus, kurie priimtini dviratininkams, keliaujantiems su sunkiu bagažu ir skirtingų tipų dviračiais;

·       Būti paženklinta atitinkamais dviračių trasos ženklais, kad dviratininkai nepasiklystų;

·       Reguliariai tam tikru atstumu turėti išdėstytas apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas;

·       Užtikrinti pastoviai atnaujinamos ir patikimos informacijos apie trasą šaltinius (pvz., leidinius, žemėlapius ir pan.), įskaitant informaciją apie šalies įstatymus ir vietines tradicijas, kas yra reikalinga žinoti tiek užsienio turistams, tiek ir vietiniams dviratininkams.

 

Pagrindiniai “EuroVelo” trasos techniniai plėtros kriterijai, kurie susiję su eismo saugumu ir visų kitų plėtros principų suderinamumu:

·       Trasa, kuri praeina keliu bendrame automobilių sraute, gali pravažiuoti iki 1000 automobilių per parą ir išskirtiniais atvejais daugiau negu 3000 automobilių per parą;

·       Dviračių juostos neturėtų būti įrengiamos greitkeliuose su daugiau negu 10 000 automobilių per parą. Išskirtiniais atvejais, tai gali būti daroma ne ilgesniame kaip 2 km ruože.

·       Trasos atkarpos gali būti vadinamos autonominiais dviračių takais, t.y. be automobilių eismo (traffic free), tik tuo atveju, jeigu trasa pravažiuoja ne daugiau 50 automobilių per parą.

·       Autonominiai dviračių takai turi būti pakankamai platūs, kad 2 dviratininkai didžiąją kelionės dalį galėtų važiuoti vienas šalia kito. Pageidautina, kad dviračių takų plotis būtų pakankamas saugiai prasilenkti dviems dviratininkų poroms. Trasoje gali būti įrengti skirtingo pločio takai.

·       Nuolydžiai neturi viršyti 6%, bet kalnuotose vietovėse nuolydis gali būti 10% ir didesnis.

·       Trasa turi būti tinkama naudoti ištisus metus ir bet kokiu oru, išskyrus tas vietas tolimoje šiaurėje ar aukštai kalnuose, kur tai kartais gali būti neįmanoma dėl gamtinių sąlygų žiemą.

·       Turi būti ieškoma alternatyvų toms dviračių trasos atkarpoms, kuriomis intensyviai naudojasi kiti bevariklio transporto eismo dalyviai (pėstieji, jojikai ir kt.); prioritetas teikiamas galimų konfliktų sumažinimui.

·       Trasos paviršius turi būti kietas, pvz., asfaltas arba kita geros kokybės danga, ne mažiau 80% viso trasos ilgio, nepaisant tako juridinės priklausomybės. Tai ypatingai svarbu tose vietose, kur yra kalvotas reljefas. Trasos danga turi būti tinkama pravažiuoti visų tipų dviračiais. Vietinės klimatinės sąlygos gali įtakoti šio kriterijaus svarbą.

·       Jeigu įmanoma, maisto ir gėrimų parduotuvės turi būti kas 30 km, nakvynės vietos kas 50 km,  o visuomeninio transporto stotys (keltų, traukinių, autobusų) nutolusios nuo trasos ne toliau kaip 150 km.

 

Daugiau informacijos apie EuroVelo projektą galima rasti interneto svetainėje www.eurovelo.org