NAUJIENOS APIE MUS dvirINFO MARŠRUTAI KATALOGAS DVIRATIS A-Z RENGINIAI GALERIJA D.U.K. FORUMAS SKELBIMAI WIKI
A-Z: Dviraciai ir ju gamintojai A-Z: Dviraciu detales ir aksesuarai A-Z: Dviraciu remontas A-Z: Dviraciu transportas A-Z: Dviracio kultura A-Z: MTB A-Z: Dviraciu sportas A-Z: Keliones dviraciais A-Z: Klubai / organizacijos A-Z: Kitos nuorodos
“EUROVELO” - IššūKIS RYTų BALTIJOS VALSTYBėMS PLėTOTI DVIRAčIų TURIZMą
Transportas Turizmas

“EuroVelo” - iššūkis Rytų Baltijos valstybėms plėtoti dviračių turizmą

Rein Lepik, Europos dviratininkų federacijos vice-prezidentas, “Eurovelo” darbo grupės narys
(pranešimas konferencijai “Dviračių turizmas ir jo plėtra Lietuvoje", 1998 12 09)

1. ISTORIJA. “Eurovelo” projekto iniciatorė yra Europos dviratininkų federacija (European Cyclists’ Federation - ECF), kurios vienas iš pagrindinių tikslų - dviračių kaip transporto priemonės kasdieninėms kelionėms propagavimas. ECF šia linkme dirbo daugelį metų nuo pat įsikūrimo datos (1983 m.), bet tik po 10 metų įvykusiame kasmetiniame ECF Suvažiavime buvo atkreiptas dėmesys ir į dviračių turizmą. 1995 m. buvo nuspręsta suburti žmonių grupę, kuri išnagrinėtų dviračių turizmo maršrutų, apimančių visą Europą, išvystymo galimybes. Vėliau šie maršrutai buvo pavadinti “Eurovelo”. Sukurta žmonių grupė dirbo keletą metų kol pagaliau buvo pasiekti pirmieji džiuginantys rezultatai, t.y. 1997 m. lapkričio mėnesį vykusioje “Eurovelo” pristatymo konferencijoje Logrone, Ispanijoje, Europos Komisijos Transporto departamento generalinis direktorius Robert’as Coleman’as pranešė apie Europos Komisijos skiriamą paramą “Eurovelo” projekto įgyvendinimui. Dabar mes turime puikią progą sukurti 12 tarptautinių Europos dviračių turizmo maršrutų, einančių per visas Europos valstybes ir kertančių didžiuosius Europos miestus.

2. TIKSLAI IR UŽDAVINIAI. Šiuo projektu siekiama dvejopų tikslų, t.y. siekiama populiarinti dviračius kaip transporto priemonę ir propaguoti dviračių turizmą. “Eurovelo” projektu taip pat siekiama sukurti efektyvesnę transporto sistemą, sumažinti transporto kamščius ir oro užterštumą miestuose anglies dvideginiu (CO2), užtikrinti saugesnį eismą, visuomenės sveikatingumą, o vystant ekologišką ir tausojantį (sustainable) turizmą sukurti naujas darbo vietas, paskatinti Europos tautų bendradarbiavimą ir kultūrinį apsikeitimą.

3. PROJEKTO ĮGYVENDINIMAS. Visai neseniai buvo nuspręsta pasirinkti kitokį “Eurovelo” projekto įgyvendinimo modelį negu buvo planuota pradžioje. “Eurovelo” projekto įgyvendinimui bus įkurtas Valdybos komitetas, kurio nariais galės būti įvairių Europos šalių tarnybų ir institucijų atstovai. Valdybos komitetas bus atsakingas už bendrą “Eurovelo” projekto įgyvendinimo politiką ir “Eurovelo” centrinio biuro darbo krypčių nustatytą.

“Eurovelo” centrinis biuras, šiuo metu atstovaujamas ECF “Eurovelo” darbo grupės, rūpinasi “Eurovelo” projekto finansavimu ir projekto vadyba. Ši trijų žmonių grupė atsakinga už “Eurovelo” standartų ir taisyklių sukūrimą, veiksmų koordinavimą ir bendros informacijos parengimą.

Siekiant atsižvelgti į dviratininkų organizacijų interesus bus sukurta “Eurovelo” paramos grupė, kuri pirmą kartą susirinks 1999 m. pradžioje. Tai bus patariamasis organas, per kurį kitos dviratininkų organizacijos - Europos dviratininkų federacijos narės galės išreikšti savo poziciją ir pateikti savo pasiūlymus centriniam biurui dėl “Eurovelo” projekto įgyvendinimo. “Eurovelo” paramos grupės nariai turės centrinio biuro įgaliojimus veikti tam tikrame regione, todėl jie turės palaikyti ryšius su šiuo biuru dėl “Eurovelo” projekto įgyvendinimo strategijos tame regione, “Eurovelo” techninių standartų ir t.t.

Kiekvieno atskiro “Eurovelo” maršruto parengimu, įgyvendinamu ir priežiūra turės pasirūpinti Konsorciumas, įkurtas suinteresuotų tam tikru maršrutu nacionalinių ar regioninių institucijų iniciatyva. Kiekvieno maršruto Konsorciumas turės glaudžiai bendradarbiauti su “Eurovelo” centriniu biuru dėl bendrų standartų ir įgyvendinimo taisyklių, marketingo priemonių ir kt.

4. PROJEKTO ĮGYVENDINIMAS SKIRTINGOSE ŠALYSE. Tokios šalys kaip Olandija, Danija ir Vokietija turi sukūrusios nacionalinių dviračių turizmo maršrutų tinklą. Šių maršrutų infrastruktūros standartai ir ženklinimas yra skirtingi, bet pati idėja yra ta pati. Kai kurie iš šių maršrutų yra tokie populiarūs, kad būna kartais perkrauti per didelio dviratininkų skaičiaus. Keliautojai dviračiais dažniausiai pasirenka tokius maršrutus, kurių trasos praeina vaizdingais kraštovaizdžiais, kur užtikrintas dviratininkų saugumas ir geras servisas. Vakarų Europos šalių dviratininkai laukia kol bus sudarytos patogios sąlygos keliauti ir už tai jie pasiruošę mokėti atitinkamą kainą. Tokiu būdu dviračių turizmo išvystymas gali sukurti nemažai darbo vietų, ypatingai kaimo turizmo regionuose.

5. RYTŲ BALTIJOS VALSTYBIŲ GALIMYBĖS. Dviračių turizmui tinkamas metų laikas nėra labai ilgas Rytų Baltijos valstybėse, bet šis regionas vis dėlto yra laikomas vienu tinkamiausiu dviračių turizmui. Keliautojai dviračiais trokšta atrasti naujas šalis, kuriose yra nuostabi gamta, įdomios kultūrinės tradicijos ir istorija (įskaitant kovas už nepriklausomybę). Rytų Baltijos regionas yra patrauklus dviračių turizmui tuo, kad čia yra nedideli atstumai tarp miestų, yra daug parkų, saugomų teritorijų ir neapgyvendintų plotų su turtinga augmenija bei gyvūnija, tinkamas klimatas keliauti dviračiais, čia yra daug šalutinių kelių ir takų, kur mažas automobilių eismas. Žinoma, kai kuriuos iš šių kelių reikėtų rekonstruoti, o kai kur dar trūksta elementariausių paslaugų turistams, bet visa tai galima išspręsti ateityje.

Šiuo metu keliautojai dviračiais iš mūsų laukia gerai įrengtų ir pažymėtų ženklais turizmo maršrutų, informacinių leidinių su žemėlapiais ir maršrutų aprašymais. Todėl pagrindinis mūsų uždavinys būtų išvystyti “Eurovelo” maršrutus visame Rytų Baltijos regione, kurie būtų neatsiejama nacionalinių dviračių turizmo maršrutų tinklo dalis. Kiekvienoje Rytų Baltijos valstybėje yra organizacijos, kurios pajėgios parengti dviračių turizmo maršrutų trasas, koordinuoti šį darbą su valstybinėmis ir savivaldos institucijomis, parengti turizmo trasų ženklinimo schemas ir informacinius leidinius.

Privatus sektorius bus pajėgus sukurti gerą servisą dviratininkams priklausomai jų skaičiaus, bet pačioje pradžioje turėtų būti užtikrintas bent minimalus servisas, o informacine sistema turėtų pasirūpinti vietinės savivaldybės, kurioms tai iš dalies ir priklauso daryti.

Dabar Rytų Baltijos valstybių pagrindinis uždavinys šiame projekte - koordinuoti veiklą ir suderinti darbų atlikimo grafikus, įrengti pačiu optimaliausiu variantu dviračių turizmo trasas per visas 3 valstybes (Lietuvą, Latviją, Estiją), parengti informacinius leidinius ir ženklinimo sistemą visoms ”Eurovelo” maršrutų atkarpoms. Jei šie darbai bus atlikti tinkamai ir pagal grafiką, yra didelė tikimybė, kad “Eurovelo” maršrutas Nr.10 “Baltijos jūros žiedas” bus pasirinktas kaip vienas pirmųjų greičiausiai atidarytų “Eurovelo” maršrutų.

Šiuo projektu siekiama paskatinti Rytų Baltijos valstybes atidaryti dviračių turizmui ne tik “Eurovelo” maršrutus, bet ir išvystyti nacionalinius bei vietinius dviračių turizmo maršrutus, o informacija apie juos galėtų būti patalpinta “Eurovelo” leidiniuose. “Eurovelo” maršrutai pasitarnaus ne tik užsienio turistams. Aš tikiu, kad gerai įrengti ir paženklinti dviračių turizmo maršrutai paskatins daugelį tautiečių sėsti ant dviračių ir keliauti jais atostogų metu po Lietuvą, Latviją, Estiją, tokiu būdu propaguoti ekologišką ir tausojantį turizmą mūsų regione.

Iš anglų kalbos vertė S.Ružinskas

EuroVelo - a challenge for bicycle tourism in the Baltic States

Rein Lepik, Vice-President of the ECF, member of the EuroVelo working group

1. History. EuroVelo is a project of the European Cyclists´ Federation. ECF was promoting cycling since its creating in 1983 but mainly as the mode of transport in the every day life. Ten years later  bicycle tourism was taken into attention and the Annual General Meeting of the ECF in 1995 has decided to organize a working group for defining a Europe-wide network of cycle routes, later called EuroVelo. The WG was working on the idea for several years and achieved the first real success in November 1997 at the EuroVelo Launch Conference in Logrońo, Spain where Mr. Robert Coleman, Director General of Transport at the European Commission announced the Commission’s financial support for the project. Now we have the challenge to develop 12 Trans European Routes linking all the countries of Europe and passing through major cities.

2. Aims and objectives. The aim of the project is twofold: to encourage cycling as a mode of transport and to promote cycle tourism. EuroVelo will bring benefits in many fields, including transport efficiency, sustainable tourism, local job creation, local environmental quality, CO2  emissions, congestion and road safety, public health and fitness, European social cohesion and cultural exchange.

3. Management. Now the management structure of the EuroVelo project has changed. EuroVelo will have a Steering Committee consisting of representatives of relevant European bodies and institutions. The Steering Committee will decide on the overall policy development of EuroVelo and give direction to the EuroVelo Central Bureau.

The EuroVelo Central Bureau, for the moment represented by the EuroVelo Management Team is looking for match funders and doing the day to day management. The Team of 3 persons is developing standards, guidelines, procedures and general information.

Representing the interests of cycling organizations there will be a EuroVelo Reference Group which will have its first meeting in the beginning of 1999. The EuroVelo Reference Group is an advisory panel to channel the expertise of the ECF member groups as a basic input for the development of EuroVelo. It will advise the Central Bureau. Members of the RG will act as regional agents for the Central Bureau, and report on relevant developments in their region, technical standards and so forth.

Individual routes of EuroVelo will be developed, implemented and maintained by national and regional bodies, within the framework of the Route Consortia.  Each Route Consortium shall come to an agreement with Central Office about communication structure, use of standards and guidelines and marketing approach.

4. Developments in different countries. Some countries like the Netherlands, Denmark or Germany have their national cycling networks. The standards of the routes and signposting are different but the general aim is the same. Some of these routes are very popular and sometimes even “overcrowded” by cyclists. Bicycle tourists prefer picturesque and safe routes with good services. The bicycle tourists of the western countries are waiting for good services and will pay reasonable prices for those. In this way bicycle tourism can bring a number of jobs to the countryside.

5. Opportunities for the Baltic States. Even  cycling season in the Baltic States is not very long, the region can be considered very suitable for bicycle tourism. Cyclists like to discover new areas with beautiful varying nature, interesting cultural traditions and rich history (including fight for independence). This region has reasonable distances between cities, many nature parks and reservations, a lot of lonely places with quite rich wild life, usually good climate for cycling and a lot of minor roads with relatively few traffic. Of cause, some of these roads need reconstruction  and there is still not enough services in some areas but these things can be improved in the future.

At the moment  bicycle tourists are waiting for the well designed and signposted routes and booklets with maps and descriptions of the routes. The main task for all the region should be to work out the parts of the EuroVelo routes which  should be also the national cycling routes in these countries. In each of the Baltic States there are the organizations which are able to work out the proposals of the routes, to co-ordinate the proposals with central and local authorities, to prepare the schemes of signposting and the materials of information booklets for these routes.

The services will be improved by private entrepreneurs according to the number of cyclists using the routes. To open the routes there must exist the services at minimum level at least, the information services as partly the role of local authorities must be developed in advance.

The task of the Baltic States  in this project should be to co-ordinate the activities  and time-tables between the States, to design the routes through all the 3 countries in optimal way, prepare information materials and signposting schemes for all the parts of the routes. If this work will be done with high quality and on schedule there is a good chance that the route No. 10 - Baltic Sea Circuit - will be chosen to open among the first EuroVelo routes.

The challenge for the Baltic States is not to open only the EuroVelo routes but to encourage to work out the network of national and local cycling routes which information can be included into the EuroVelo booklets. All the routes will not be designed for foreign tourists only. I believe that well designed and signposted cycling routes will promote cycling as the best practice of sustainable tourism in the Baltic States and bring a lot of people on bicycles to spend in this way their holidays.