Dviračių turizmo plėtros galimybės Aukštaitijos nacionaliniame parke

Linas Stanaitis, Aukštaitijos nacionalinis parkas
(pranešimas konferencijai "Dviračių turizmas ir jo plėtra Lietuvoje", 1998 12 09)

Per paskutinius dvejus metus pastebimai išaugo dviračiais keliaujančių turistų skaičius. Manoma, kad tiek Lietuvos jaunimo, tiek užsienio turistų, keliaujančių dviračiais, nuolat daugės. Vykdydamas švietėjišką veiklą, propaguodamas sveiką gyvenimo būdą bei ekologiškai švarų transportą Aukštaitijos nacionalinis parkas (ANP) numato labiau išvystyti dviračių turizmą. 1997 metų balandžio mėn. patvirtintoje ANP planavimo schemoje pateikti siūlymai šios turizmo šakos plėtojimui ir sąlygų gerinimui. Joje pabrėžiama, kad ypač svarbus žingsnis - tinkamai parinkti maršrutus. Dviračių turizmo trasos neišvengiamai persidengia su autoturistų maršrutais. To reikėtų vengti ne tik saugumo sumetimais. Išmetamosios dujos, triukšmas yra ne mažiau svarbūs faktoriai, menkinantys kelionės metu gaunamą pasitenkinimą, o tuo pačiu ir viso maršruto patrauklumą. Todėl parenkant maršrutus reikėtų vadovautis tokiais principais:

• dviračių trasos turi kuo mažiau sutapti su automobiliniais (ypač intensyvaus eismo) keliais;
• turi būti galimybė aplankyti visus lankytinus objektus;
• atkarpose tarp atskirų objektų kraštovaizdis turėtų būti patrauklus, dinamiškas;
• maršrutai turėtų prasidėti vietovėse, kurias galima pasiekti traukiniu arba taprmiestiniais autobusais;
• būtina atsižvelgti į visos Lietuvos bei tarptautinius dviratininkų maršrutus.

Nacionaliniame parke yra labai tankus lauko ir miško kelių, kelelių, takų tinklas. Jais galima pasiekti bet kurią lankytojus dominančią vietovę ar objektą visais metų laikais. Kuriant takų sistemą, pagrindinė problema yra ne tiek takų fizinis įrengimas, kiek maršrutų parinkimas bei informacijos juose "vizualizavimas", kad keliaujantys tokių maršrutų takais rastų kuo pilnesnę informaciją apie lankomų vietų gamtines bei kultūrines vertybes, galėtų orientuotis vietovėje bei maršrute. Populiarių maršrutų takų tvarkymas - keliavimo sąlygų gerinimas, dangų įrengimas, poilsiui skirtų įrenginių - suolų, pavėsinių statyba - yra tolesnis turistinių takų sistemos plėtojimo uždavinys.

Pagrindiniai specialiųjų dviratininkų takų įrengimo etapai susiję su iškylančiomis problemomis ir keliamais reikalavimais:

1. Žemės naudojimo važiavimui juridinis įteisinimas, takų įtraukimas į žemėnaudos planus bei specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, išduodamas savininkams.
2. Detalių takų planų atskiriems maršrutams ir jų atkarpoms parengimas.
3. Žymėjimo ženklų sistemos parengimas ir takų žymėjimas (markiravimas) natūroje.
4. Būtiniausių įrenginių - tiltų per upes, ežerų protakas - remontas ir statyba, sunkiai pravažiuojamų vietų kelio dangos gerinimas.
5. Nukreipiančiųjų informacinių ženklų ir stendų prie lankomų objektų įrengimas.
6. Poilsio ir apžvalgos aikštelių, stovyklaviečių įrengimas.
7. Trasų aplinkos formavimas (gerinimas):
   a) kraštovaizdžio taršos elementų pašalinimas arba paslėpimas želdinių pagalba;
   b) peizažų atidengimas ir pakelių pramatomumo gerinimas naudojant landšaftinius kirtimus.
   
   

   Sudarinėjant maršrutus, galimi keli variantai:
   

Be išvardintų variantų galimos įvairios jų kombinacijos, pvz. linijinių ir radialinių arba žiedinių ir radialinių, ir pan.

Trasų estetinis patrauklumas, kraštovaizdžio estetinis įvertinimas

Vienas iš kriterijų parenkant trasas yra kraštovaizdžio estetinė vertė. Esant galimybei reikėtų vengti ilgesnių atkarpų per tankius eglynus ir kitokių monokultūrų masyvus. Bet kokia monotonija mažina maršruto įvertinimo balą. Aukštaitijos nacionaliniame parke ši problema nėra labai aktuali reljefo įvairovės dėka. Tačiau itin dažnai susiduriama su pakelių užžėlimo problema. Tanki lapija vasaros metu užgožia vaizdingas panoramas. Todėl būtina landšaftinių kirtimų pagalba išvalyti pakeles, paežeres nuo tankių krūmokšnių, vaizdingose vietose praretinti medžių juostą, tokiu būdu suformuojant apžvalgos ruožus.

Jei parenkant maršrutų atkarpas yra kelios alternatyvos, reikia remtis kraštovaizdžio estetinio įvertinimo rezultatais. Panoramų estetinis įvertinimas gali būti naudingas parenkant apžvalgos aikšteles.

Turistams labai pagelbėtų ir bendras maršrutų estetinis įvertinimas. Jį nustatant būtina atsižvelgti į kraštovaizdžio patrauklumą ir dinamiškumą, automobilių eismo intensyvumą ir kelių dangą.

Kelių danga

Asfaltuotų kelių tinklas parko teritorijoje yra menkas, todėl nepriklausomai nuo pasirinkto maršruto, dalis jo veda žvyrkeliais ir miško bei lauko keliukais. Jų danga, deja, turistams nėra maloni. Vasarą esant sausiems orams net ir menkiausias eismas sukelia daug dulkiu. Dauguma miško dirvožemių yra smėlynai, tad kai kurie miško keliukai dviračiu yra tiesiog nepravažiuojami. Turistams, kurie patys laisvai pasirenka maršrutą, ypač praverstų informacija apie kelių dangą.

Trasų markiravimas, kelio ženklai ir saugumas

Prie sąlygų gerinimo derėtų priskirti ir trasų žymėjimą, kuris ypač svarbus tuo atveju, kai maršrutas veda ne automobiliniais keliais. Miško keliukai yra gana klaidūs ir netgi smulkiausiuose žemėlapiuose jie toli gražu nėra tiksliai pažymėti. Tuo tikslu reikėtų naudoti visuotinai priimtą (jei toks yra) žymėjimą arba sukurti specialią žymėjimo sistemą. Prie kryžkelių stovintys ženklai turėtų nurodyti kryptis ir atstumus. Be šios būtinos informacijos sutartinio žymėjimo pagalba galima informuoti apie kelių dangą.

Statant ženklus prie autokelių būtina suderinti su kelių policija. Policija savo ruožtu turėtų pasirūpinti įspėjamaisiais ženklais tuose keliuose, kuriais veda dviratininkų trasos, o taip pat prie dviratininkų ir intensyvaus eismo autokelių susikirtimų.

Techninis aptarnavimas

Nors dauguma turistų, išsiruošusių į kelionę dviračiais, apsirūpina svarbiausiais įrankiais bei atsarginėmis detalėmis, tačiau, ištikus rimtesniam gedimui, ne visada pavyksta jį pašalinti savo jėgomis. O nutraukti kelionę nesinori. Tad ką gi daryti tokiu atveju?
Deja, šiuo metu Ignalinoje nėra nei vienos dviračių remonto dirbtuvės. Artimiausia tokia dirbtuvė yra Utenoje. O tokių, kurios remontuoja visų rūšių dviračius, visoje Lietuvoje vos keletas. Palūšėje arba Ignalinoje įkūrus dviračių nuomos punktą, šis galėtų atlikti ir remonto dirbtuvės funkciją.

Dviračių nuoma

Vieną iš nuomos punktų reikėtų įkurti Palūšėje arba Ignalinoje, nes čia yra pagrindiniai parko "vartai". Kitas nuomos punktas galėtų būti Tauragnuose arba Utenoje. Įsteigus bent vieną dviračių nuomos punktą, išsispręstų pagrindinė vienadienių dviračių žygių problema ir techninio aptarnavimo klausimas. Dviračių nuoma galėtų užsiimti privačios struktūros. Jas privilioti turėtų palankios patalpų nuomos sąlygos ir lengvatiniai mokesčiai.