Dviratis - tai ekologiška transporto priemonė, turinti didelį potencialą vystytis. Europos Sąjungoje (ES) 1997 m. pabaigoje buvo apie 200 mln. dviračių, kai tuo tarpu privačių automobilių - tik 160 mln. Kelionių dviračiais skaičius siekė tik 50 mln. (kiekvieną dieną į gatves išvažiuodavo tik 10% dviračių).

Pagal statistiką, 50% kelionių automobiliais (t.y. 200 mln. kelionių) buvo trumpesnės negu 5 km. Tai atstumas, kurį dviračiu galima nuvažiuoti greičiau negu automobiliu. Važiuojant automobiliu tokį trumpą atstumą sunaudojama daugiau energijos ir išmetama į aplinką daugiau teršalų (skaičiuojant vienam automobiliui per kilometrą) negu važiuojant tolimą atstumą. Buvo paskaičiuota, kad trumpos kelionės metu automobilis išmeta į aplinką apie 1 kg anglies dvideginio (CO₂).

Buvo pastebėta, kad tose Europos Sąjungos šalyse, kur dviračiais įveikiama apie 5% visų kelionių, yra galimybės šį kelionių dviračiais skaičių padidinti iki 10%. Kai kuriuose miestuose, kur buvo intensyviai vystoma dviračių transporto infrastruktūra, daugiau negu 30% kelionių buvo nuvažiuojama dviračiais.

Dviračių populiarumo faktoriai

Pasirodo, didžiausią įtaką dviračių populiarumui ES miestuose turi:

• miesto reljefas (visi miestai, kur dviračiai labai populiarūs, yra lygumose);
• studentų skaičius (Groningen, Delf ir Münster - tai dviratininkų miestai, kuriuose studijuoja daug studentų);
• miesto dydis (dviračiai populiariausi vidutinio dydžio miestuose, nes ten yra blogiau negu mažesniuose miestuose išvystyta automobilių transporto infrastruktūra, o taip pat ir visuomeninis transportas, kuris geriausiai išvystytas didesniuose miestuose).

Klimato sąlygos turi mažiau įtakos dviračių transporto populiarumui. Kaip pavyzdys gali būti Suomijos miestas Oulu, esantis ties poliariniu ratu, kuriame net žiemą apie 20% visų kelionių įveikiama dviračiais.

Kultūriniai faktoriai, tokie kaip dviračio samprata ir požiūris į važinėjimą dviračiais, taip pat yra labai svarbūs. Tose šalyse, kur dviračiai yra labai populiarūs (pvz., Danijoje, Olandijoje), dviračiais važinėja visų socialinių sluoksnių žmonės, nes dviračiai yra laikomi pilnaverte transporto priemone. Šalyse, kur dviračiais mažiau važinėjama, dviratis nelaikomas transporto priemone, bet žiūrima į jį kaip į sporto priemonę ar vaikišką žaisliuką.

Nepaisant viso to, dviračių propagavimas ir palankių važinėti dviračiais sąlygų sudarymas (automobilių eismo apribojimas, dviračių transporto infrastruktūros plėtra) gali žymiai padidinti važinėjančių dviračiais skaičių. Tai buvo įrodyta įgyvendinant pavyzdinius projektus keliose ES šalyse.

50 mln. kelionių dviračiais per dieną

Apie 50 mln. kelionių per dieną arba 5% visų kelionių ES šalyse yra įveikiama dviračiais, tačiau čia egzistuoja dideli skirtumai tarp atskirų šalių (pvz., pagal kelionių dviračiais dalį bendroje kelionių statistikoje: Ispanijoje - mažiau 1%, Didžiojoje Britanijoje - 2%, Vokietijoje - 10%, Danijoje - 18%, Olandijoje - 27%) ir netgi miestų (pvz., Madride, Lisabonoje ir Atėnuose - mažiau 1%, Delft’e, Groningen’e - daugiau 35%).

Vidutiniškai vienas ES gyventojas per dieną nuvažiuoja 0,5 km

Olandijoje ir Danijoje šis vidurkis yra 5 kartus didesnis negu ES šalių bendras vidurkis, todėl ir nuvažiuotas dviračiais kilometražas abiejose šalyse sudaro daugiau negu 5 % bendro nuvažiuoto kilometražo visomis transporto priemonėmis.

1 žmogus per dieną numina dviračiu: Danijoje - 2,5 km (5%), Olandijoje - 2,3 km (6%), Belgijoje - 0,9 km (2,5%), Vokietijoje - 0,8 km (2,5%), Švedijoje ir Suomijoje po 0,7 km (2%), Airijoje 0,5 km (1,3%), Italijoje ir Austrijoje po 0,4 km (1%), Didžiojoje Britanijoje ir Prancūzijoje po 0,2 km (0,5%), Graikijoje - 0,2 km (0,7%), Liuksemburge, Portugalijoje ir Ispanijoje po 0,1 km (0,2%).

Per metus dviračiais nuvažiuojama 70 milijardų kilometrų

15-oje ES šalių gyventojai dviračiais per metus nuvažiuoja 70 milijardų km (t.y. 1,5% visomis transporto priemonėmis nuvažiuoto kilometražo). Per 15 metų (nuo 1970 m.) dviratininkų skaičius ES šalyse išaugo apie 20%, o po 1985 m. jis nustojo augti. Važinėjimas dviračiais populiarėja daugelyje miestų, bet dėl augančios automobilizacijos ir demografinės situacijos pasikeitimų, dviračių populiarumas mažėja kaimo vietovėse.

1970 m. ES gyventojai nuvažiavo dviračiais 59 mlrd.km ir tai sudarė 2,4% visomis transporto priemonėmis nuvažiuoto kilometražo, kai tuo tarpu automobiliais buvo nuvažiuota 2110 mlrd.km.

1980 m. dviračiais nuvažiuota 66 mlrd.km. (2,0%), automobiliais - 2990 mlrd.km.

1990 m. dviračiais nuvažiuota 71 mlrd.km. (1,6%), automobiliais - 4060 mlrd.km.

1995 m. dviračiais nuvažiuota 70 mlrd.km. (1,4%), automobiliais - 4500 mlrd.km.

ES šalyse populiarėja dviračiai kurjerių tarpe

Pirmoji kurjerių kompanija, kurių darbuotojai važinėjo dviračiais, buvo įkurta 1985 m. Dėl padidėjusių automobilių kamščių ES šalių miestuose, šis paslaugų sektorius kiekvienais metais (nuo 1990 m.) augo po 20%.

Pagal Vokietijos kurjerių dviračiais asociacijos (BDFK) 1996 m. duomenis ES šalyse tada buvo užregistruota apie 200 kurjerių kompanijų, kuriose buvo įdarbinta iki 2000 žmonių. Didžiausios kompanijos buvo įdarbinusios daugiau negu po 100 dviratininkų.

Pagal statistiką dažniausiai yra transportuojami dokumentai, kurie 1996 m. sudarė apie 2 mln. kg., t.y. buvo pervežama 10 000 tonų/km.

Kurjerių dviračiais nuvažiuotas kilometražas 1990 m. buvo 5 mln.km., o 1996 m. - 25 mln.km. Kelionių skaičius dviračiais siekė 5 mln. (1996 m.).

Važinėjantys dviračiais kurjeriai populiariausi Londone, Berlyne, Hamburge ir Miunchene.

Europos Sąjungos šalyse yra apie 200 mln. dviračių

15-oje ES šalių yra apie 200 mln. dviračių arba 1 dviratis dviem žmonėms (Danijoje, Olandijoje ir Vokietijoje 1 asmeniui tenka 1 dviratis).